valktis

1 val̃ktis (-ies J) sm. (2) Rtr, DŽ, KŽ, valktìs sf. (4) 1. LsB539, DŽ, NdŽ, KŽ žr. valkčiai: Valktis vartojamas vietoj karučio, jei kelias yra kupstuotas rš. Jau vieną val̃ktį šlapio šieno parvilkau Skr. Kuone tekinos lėkė išilgui vilkdamos šėkų valktį už save didesnį Žem. Šieno val̃ktis J.Jabl. Beržinis su vaikiu bugdė iš laukinės daržinės pakratams šiaudų valktį M.Katil. Valktis – ne vežimas MitI236(Šd). ║ DŽ, Ar, Šmk, Škn, Jnš, Krp, Jn(Kv), Trg, Dr, Vkš, Užv į lauką varomas mėšlo vežimas: Tris valkčiùs mėžinio išvilko ans, t. y. išvežė mėšlą J. Dvidešimts val̃kčių mėšlo ant sodo užvežiau Vl. Paskutinį val̃ktį vežu Slnt. Dar liko val̃ktis mėžinio Btg. Prikrovė tokį val̃ktį mėšlo, ka arkliai iš vietos nepajudina Varn. Į tokią dirvą, matai, sudėjom dešimtį val̃kčių mėšlų Mšk. Išvežė tris valkčiùs – šitai dirvai užteks Tt. Su vienu valkčiù mėšlo nedaug teapkrėsi žemės Rt. Mėšlų vežimą jau atvežė, val̃ktį išvertė Pln. Šiandien vienas pats prikopiau dvyleka val̃kčių mėšlų Kal. Tėvas mėžia, sūnus valkčiùs varinėja Srv. Į tą daržą reiks mažiausiai kokių penkių val̃kčių mėšlo Šll. Apsileidusi, purvą gali val̃kčiais vežti (iron.) Rdn. Norint derlingo vaisiaus apynojo sulaukti, reik penkis valkčius keturiais arkliais vežamus ant margio suversti S.Dauk. Reikia ligi kelių po srutas braidyti, kol prikabina valktį Žem. Mėšlą dažniausiai mėždavo ir iš ratų išversdavo vyrai, valktį į laukus veždavo paaugliai, kratydavo moterys LTEVII425. Mėšlų kratytojos perliedavo vandeniu vežimų varinėtoją, atvariusį dirvon paskutinį valktį rš. ║ virtinė surištų plukdomų rąstų, sielių: Vienas sielių valktis jau buvo supintas rš. Šįmet jis plukdys daug sielių valkčių, užtat renka atsakančius vyrus rš. 2. M, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ žr. valksmas 1: Žuvų val̃ktį ištraukė iš prūdo Als. 3. Kos58, P.Skar(Sb), DŽ, NdŽ, FrnW, Kp, Užp, Dbk, Krč pakinktų dalis – virvė, jungianti pavalkus su branktu, viržis, įnaras: Val̃kčiais arklys ir traukia arklą Slm. Šitam arkliu reikia ilgesnių val̃kčių, matai, ažupenčius siekia Skp. Trumpi val̃kčiai – branktas kojas siekia PnmR. Kas čia do linai buvo, ka teip greit val̃kčiai sutrūko Pnd. Prieky ben kiek riestos tos akėčios, skylės pataisyta val̃kčiam įrišt Svn. Nusipirkau naujus valkčiùs – seni sutrūko Ppl. Daug sunkiau arkliui vežt val̃kčiais, ne ienom Žb. Dirvoje Napalys užkabino už brankto valkčius Vaižg. Valkčiai – vienuos mazguos; naujus reikia įverti J.Balt. Nususę kumelėlės, sutrūkę valkčiai NS889(Ppl). 4. NdŽ, KŽ [i]ilgas, nukaręs suknelės apatinis kraštas, šleifas: Rūbo val̃ktis (uodega) BŽ620. 5. srautas: Storai ūkas, debesys bėga dideliais valkčiais Šts. Vairuotojas atidarė slopintuvą, ir mašina paleido juodų dūmų valktį rš. Paskui kiekvieną bričką seka dulkių valktys rš. 6. L86, DŽ, NdŽ, Skr, Krž žr. valkius: Val̃kčiai apvilko akį J. Ar nuvilks val̃ktį nu akies? Pp. Val̃ktis užejo ant akies, nu nebmato nė tam sykiuo End. Dėl val̃kčio apako Šl. Nuo akių val̃kčio kūkalių pieno į akis leist Grl. Val̃ktis iš apačios – visur pilkà, migla Krš. ^ Kaip tiktai arčiau priejau, mun kaip kokia val̃ktis nu akių nukrito – atpažinau vietą Vkš. 7. T.Ivan, DŽ, NdŽ, BTŽ bot. miltligė, valkčiagrybis: Agrastų uogas valkčiù velka Al. Agrastai apsitraukia baltu valkčiu, tarytum mišiniu iš baltų voratinklių ir miltelių S.Mast. Agrastus nuo valkčio galima purkšti karvių mėšlo skiediniu rš. 8. ŽŪŽ148 apnaša: Liepa kryžkelėje apsidengė skystu žalumu, kaip žalias pelėsių valktis ant vandenyje mirkstančio stuobrio M.Katil. Atsivėrė rūdimis ir melsva valktim apsitraukęs vanduo rš. 9. GTŽ geol. aukštumos papėdę juosiantis nuosėdų ruožas, juosta.

◊ namų̃ (numų̃ Lk) val̃ktis apie svarbiausią, pagrindinį darbininką: O jei ir ji, tas namų valktis, išvažiuos – kas tada? rš. Numų̃ val̃ktis tas vaikiukas Grd.